Naujienos
Turiningas sekmadienis Kaišiadorių rajone
Galbūt niekada ir nebūtume apsilankę Žiežmariuose jei ne įžymioji Žiežmarių sinagoga- įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje ir pati didžiausia medinė sinagoga pasaulyje. XIX a. Žiežmariuose buvo trys sinagogos, nes didesnę dalį gyventojų sudarė žydai. Dabar pastatas atnaujintas, naudojamas gyventojų švietimo ir kultūros, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei veiklai, todėl, vykstant į sūrių degustaciją Bačkonyse, nutarėme pasižvalgyti ir Žiežmariuose.
Unikalios istorijos žyme paženklinti “Bačkonys” per visą savo spalvingą gyvavimo istoriją - nuo XIX amžiuje įkurto dvaro iki šių dienų išgyveno daug įvairių istorijos tarpsnių. O sekmadienį čia mūsų grupės laukė sūrininkė Eglė įdomiai ir su meile to krašto istorijai, pravedusi ekskursiją po restorano patalpas ir paruošusi mūsų grupei 10 sūrių degustaciją. Anot Eglės, Lietuvoje paklausiausi – vyro gaminamas latviškas sūris su ožrage, česnaku ir saldūs desertiniai sūriai su apelsinais, spanguolėmis, riešutais ir cinamonu. Sužinojome, kad jų gaminamų sūrių galima įsigyti ir Kazlų Rūdoje esančioje parduotuvėje. Sočiai prisiragavę sūrio patiekalų, nusipirkę lauktuvių namiškiams ir įdomiai praleidę sekmadienį, su gera nuotaika sugrįžome į namus.




Menų fakulteto studenčių darbai per visą vasarą puošė Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namų interjerą. Labiausiai patikęs paveikslas nuo šiol pastoviai džiugins senelių akis. Tai TAU dovana globos namams. Pasigėrėti likusiais darbais galės ir kitų globos namų gyventojai.


PAŽINTIS SU ŠIMTAMEČIO SIAURUKO ISTORIJA
Siaurukas - taip visų meiliai vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, skaičiuoja antrąjį šimtmetį. Jis pradėjo veikti 1899 metais. Nuo 2001 metų siaurasis geležinkelis nebenaudojamas kaip įprastas susisiekimo kelias ir dabar suvokiamas kaip vienas unikaliausių ir saugotinų Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų. Rugsėjo 3 d. ir mūsų kolektyvas turėjo galimybę susipažinti su siauruko istorija, pasivėžinti nuo senosios Anykščių geležinkelio stoties iki Troškūnų, nukeliauti iki Šv.Trejybės Troškūnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno bei pažvelgti į malonėmis garsėjantį Švč. Mergelės Marijos – Rožinio karalienės paveikslą, apsilankyti visiems didelį įspūdį palikusiuose bažnyčios rūsiuose.






Keletą renginių universiteto lankytojai turėjo ir vasaros laikotarpiu. Tikri šaunuoliai - atstovavę mūsų bendruomenę ir įsijungę į miesto renginių organizavimą.
Paroda senelių namuose:


Sportuojam Lenkijoj:

Renginys "Kirvio koto košė":


Tautinės mažumos Lietuvoje – žydai
600 metų jubiliejų atššventusios Krakės neturi nė 700 gyventojų. Bet kultūrinis gyvenimas čia verda, o kūrybingi krakiškiai sumanė veiklos, dėl kurios išties verta bent pusdienį praleisti jų miestelyje.
Krakės išskirtinės tuo, kad čia galima susipažinti su štetlo (jidiš kalba – žydų miestelio) istorija, paragauti žydiškų patiekalų ir geriau pažinti jų kultūrą.
Kavinėje „Svetainė“ mus pasitiko XVIII-XIX a. žydų moterų drabužiais vilkinti Daiva su kolege, papasakojo apie šios tautos papročius, maistą, aprangą. Paragavome žydų duonos chalos, foršmako, kugelio ir beigelių ir pasidžiaugėme įdomia, linksma ir sočia edukacija.
Kavinėje „Svetainė“ mus pasitiko XVIII-XIX a. žydų moterų drabužiais vilkinti Daiva su kolege, papasakojo apie šios tautos papročius, maistą, aprangą. Paragavome žydų duonos chalos, foršmako, kugelio ir beigelių ir pasidžiaugėme įdomia, linksma ir sočia edukacija.
Įdomiai ir turiningai likusią dienos dalį praleidome Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje.



