Naujienos
PRADĖJOME NAUJUS MOKSLO METUS
Nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai mažame TAU kolektyvo rate. Senjorų klubas spalio 2 d. pakvietė universiteto komandą ir sirgalius, kuriuos sudarė namų ūkio fakulteto lankytojai, sudalyvauti renginyje, skirtame paminėti Pagyvenusių žmonių dieną. Renginys, kurio tema “ Kazlų Rūdos krašto istorija, praeitis ir dabartis”, buvo skirtas prisiminti Kazlų Rūdos savivaldybės 20- metį ir jį paminėti, atsakant į profesionaliai senjorų klubo pirmininkės ir bibliotekos darbuotojų paruoštus klausimus . Šioje viktorinoje dalyvavo net 4 komandos: Kazio Griniaus gimnazijos jaunimo, Trečio amžiaus universiteto, Ąžuolų Būdos ir Kazlų Rūdos senjorai. Šaunuolė mūsų komanda užėmusi žinių viktorinoje pirmąją vietą!
Su naujaisiais mokslo metais visus TAU lankytojus sekmadienį 12val. vykstančių mišių metu pasveikino klebonas, linkėdamas visiems sveikatos, energijos ir aktyvaus gyvenimo būdo.
Su mokslo metų pradžia! Būkit visada žingeidūs, jaunatviški , nepakartojami ir nepasiduodantys laiko tėkmei.
PAŽINTIS SU NERINGA
Nors mokymosi sąlygos dėl siaučiančio Covid 19 viruso nebuvo palankios Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams, visgi visas pavasariui numatytas veiklas nors ir pavėluotai pavyko įvykdyti. Rugsėjo 21d. gausi TAU lankytojų grupė lankėsi Neringoje. Kuršių marias ir Baltijos jūrą skiriantis pusiasalis traukia dėl išskirtinio kraštovaizdžio, ypatingos auros ir ramybės, o lankytinos vietos Kuršių nerijoje įkvepia ne kartą sugrįžti bei geriau pažinti Neringos krašto istoriją ir kultūrą. Neringa – išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys ir apie šį nuostabų kūrinį išsamiais, vaizdingais bei legendomis paremtais pasakojimais visus sudomino kartu su grupe keliavusi gidė Daina. Iš kelionės visi parsivežėme gerą nuotaiką, nežmirštamus įspūdžius apie pasakišką rudenio orą pajūryje, nuostabų delfinų ir jūros ruonių pasirodymą.
Universiteto aktyvas rugpjūčio 29d. lankėsi Vilkijoje A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje. Pakeliui mus labai šiltai ir nuoširdžiai priėme Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno vienuolė sesuo Marija Juozapa, kuri papasakojo apie vienuolyno įkūrimą, seserų kasdienybę ir galimybę pabūti ramybėje bei maldoje. Trumpinant grįžimo į namus kelią, turėjome galimybę persikelti keltu per Nemuną ir pasigrožėti Senąja Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių Lietuvoje.
Kelionės akimirkos:
Kviečiame įsijungti į naujo projekto veiklą.
Svečiuose pas karaimus
Keletą mėnesių kovoję ir sėkmingai atsilaikę kare su pirmąja koronaviruso banga, liepos 12 d. Kazlų Rūdos Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai galiausiai įvykdė dėl karantino atidėtą kovo mėn. planą: išvažiavome ekskursijon į Trakus. Pagal projekte numatytą programą „Tautinės mažumos Lietuvoje –karaimai“ planavome aplankyti Užutrakio dvarą, pabuvoti karaimų etnografiniame muziejuje, pasimėgauti karaimiškos virtuvės skonių įvairove.
Programa išpildyta kaupinai. Užutrakio dvare buvome supažindinti su plačia grafų Tiškevičių gimine, kurios palikuonis Juozapas Tiškevičius perėmė iš savo tėvo, taip pat Juozapo, pussiasalį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų ir čia kartu su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga, įkūrė nuostabią dvaro sodybą pagal prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andre projektą. Ištaigingi rūmai, prabangus Liudviko XVI laikų interjeras, baltomis skulptūromis besipuikuojantis mišraus stiliaus parkas, vaizdai į ežerą su saloje stūksančia pilimi daro šią vietovę unikalią. Tarybiniais metais atlikęs turistinės bazės funkciją, šiandien gražiai tvarkomas dvaras yra puiki vieta konferencijoms, seminarams, verslo ir asmeninėms iškilmėms, fotosesijoms, santuokų registravimui.
Karaimų etnografiniame muziejuje, kurio įkūrėjas ir pirmosios ekspozicijos sudarytojas buvo dvasinis bei pasaulietinis karaimų tautos vadovas Hadži Seraja Chan Šapšalas, daug sužinojome apie šios tautos ypatumus.
Karaimai garbina tris dalykus: Dievą, Vytautą Didįjį ir herbą su jų protėvių gimtojo miesto pilimi. XIVa. Vytauto atkeldinti čion po pergalės mūšyje su Aukso orda, karaimai įleido šaknis Trakų, Vilniaus, Panevėžio žemėse. Tai tiurkų grupės tauta, kuri per 700 tremties metų neprarado savo prigimtinės kalbos, išlaikė karaizmo religiją ir jos tradicijas. Karaimų tikėjimas yra atskila nuo žydų. Jis remiasi tik Senuoju testamentu. Maldos namuose, vadinamuose kenesa, nėra kryžiaus, o altorius atgręžtas būtinai į pietų pusę. Taip laidojami ir mirusieji. Karaimų moterys meldžiasi atskirai nuo vyrų.
Pažintį su karaimų kultūra tęsėme kavinėje „Kiubėtė“, kur kibinų ir kitų kulinarinių bei konditerinių patiekalų ragavimą papildė kavinės savininkės, tikros karaimės, išsamus pasakojimas apie savo giminės medžio šakneles ir viršūnėles.
Namo grįžome pailsėję, pasigrožėję šiuo unikaliu, dar Maironio apdainuotu Lietuvos kampeliu ir dvasiškai praturtėję, nes pasimokėme ištikimybės, pagarbos ir meilės savo etninėms vertybėms iš tautos, kurios atstovų mūsų šalyje šiandien gyvena tik apie pora šimtų. Sekančiais mokslo metais tikimės tęsti pažintį su kitais tautinių mažumų atstovais Lietuvoje.
